pazvalyti

pazvalyti: ×pazvãlyti OZ65, OGLII393, Kv; Q565, 623 1. intr. leisti, netrukdyti: Tėvas, būdavo, ir pazvãlija vaikam in šieno pašokinėt Antz. Kas tau pazvãlijo čia ganyt? Rs. Taip ta pati ėmė savo vyrą prašyti, kad anai pagal savo būdą pazvalytų valandėlę mažą įėjus pasimelsti DS242. Dievas vilkui pazvãlijo žmogų pjauti tokį, kurs būtų barzdos rėtį priskutęs PP57. O ižg antros šalies, idant merga jau priaugus turėtų lygiaus (= ilgiaus) būt bažnyčioje, neregėjos būt daiktu priderančiu, nei učcyvu, nei zokone Maižiešiaus pazvalytas DP563. | prk.: Daug yra terpu studentų biednų prasčiokėlių, kuriem kešenė nelabai pazvãlija leist pinigus ant zabovos BM44(An). | refl.: Kam tu ganai po mūsų pievas, kas zvalijo? – Aš pats pasizvalijau! rš. 2. tr. leisti paimti: Pazvãlyk jam, tėveli, arklį [šienui susivežti] Slm. Tik pazvãlyk juodbėrėlį, gal bus až draugelį (d.) An. | refl.tr.: Gal pasizvãlysit obelėlių? Žg. \ zvalyti; atsizvalyti; dazvalyti; pazvalyti; prizvalyti

Игры ⚽ Поможем написать реферат

atsizvalyti — ×atsizvãlyti atsiklausti, gauti leidimą: Atsizvãlijau statyt Dglš. zvalyti; atsizvalyti; dazvalyti; pazvalyti; prizvalyti … Dictionary of the Lithuanian Language
dazvalyti — ×dazvãlyti intr. leisti: Tada šaukėsi anys Poną bylodami: Ak, Pone, nedazvalyk (viršuje neduok) mum prapulti dėlei dūšės šio žmogaus BBJon1,14. zvalyti; atsizvalyti; dazvalyti; pazvalyti; prizvalyti … Dictionary of the Lithuanian Language
pazvalijimas — ×pazvãlijimas sm. (1) → pazvalyti 1: Prisderinęs [užstovas] paprašė, kad išprašytų nuo tėvo pazvalijimą, kad ir jį priimtų ton kumpanijon LTR. Spaviedokias griekų kiek metų kuneguo savo aba kitam su pazvalijimu jo LKK XV179(srš). zvalijimas;… … Dictionary of the Lithuanian Language
pazvelyti — ×pazvẽlyti K, BS157, Skr; CI354, N žr. pazvalyti 1: Gerai, pazvẽlijo Btrm. Ar luš, ar truks, tik pazvelyk man čia jau nakoti DS253. Tiktai bijau tavo šitų žvėriukių, prašau pazvẽlyt man pabaust šitais žvėriukes LB264. zvelyti; pazvelyti … Dictionary of the Lithuanian Language
prizvalyti — ×prizvãlyti 1. tr. leisti imti: Eičiau, tetušiui pasikloniočiau, kad tavę jauną ma[n] prizvalytų NS1010(Erž). 2. intr. prileisti, nekliudyti kur dalyvauti: Šitai vyras, vardu Jozefas, kursai buvo dešimtinykas, vyras geras ir teisus, tasai buvo… … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias